Sudarius Vedas, Śrīlą Vyāsadevą aplankė įkvėpimas ir jis nutarė perteikti jų giliausią esmę „Śrīmad-Bhāgavatam“ forma. „Śrīmad-Bhāgavatam“ vadina „sunokusiu Vedų medžio vaisiumi“. Pirmasis jos posmas aiškiai sako, kad ši knyga skirta tiems, kurie rimtai nusiteikę tobulėti dvasiškai, todėl ji nenarplioja sektantiškų religinių dogmų, filosofinių abstrakcijų ir materialių temų. Antrasis tekstas visiems, sistemingai besigilinantiems į „Śrīmad-Bhāgavatam“, žada dvasinę sėkmę, kurios turėtų siekti kiekvienas žmogus.
Septinta giesmė pavadinta „Dievo mokslas“. Pagrindinis dėmesys joje skiriamas Hiraṇyakaśipu ir jo sūnaus Prahlādos istorijai, kuri baigiasi Hiraṇyakaśipu žūtimi – Jį sudrasko Nṛsiṁhadeva. Po jos dėstomas Nārados mokymas Yudhiṣṭhirai apie /varṇāśrama-dharmą/, t.y. kaip žmogui nugyventi gyvenimą tobulai.
Šis „Bhāgavatam“ leidimas – vienintelis pilnas vertimas į anglų kalbą su labai išsamiais moksliniais komentarais ir pirmasis leidimas, plačiai prieinamas anglakalbiam skaitytojui. Šis veikalas yra Jo Dieviškosios Kilnybės A. C. Bhaktivedantos Svamio Prabhupādos (žymiausio pasaulyje Indijos religijos ir filosofinės minties mokytojo) erudicijos ir atsidavimo vaisius. Puikiai sanskritą išmanantis ir iš arti su vediškąja kultūra susipažinęs autorius pristato Vakarų pasauliui didelės vertės tekstą, kuris atskleidžia šio svarbaus klasikinio kūrinio esmę.